Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2023 m. gegužės 15 d. paskelbė naujas sintetinių saldiklių, be cukraus, be maistinės ir energinės vertės t.y. be kalorijų (toliau – „sintetiniai saldikliai”) gaires, kuriose rekomenduojama nenaudoti šių saldiklių norint kontroliuoti kūno svorį arba sumažinti neinfekcinių ligų riziką.

Rekomendacija grindžiama ilgalaikėmis ir sistemingomis eilės tyrimų išvadomis, kurios rodo, kad sintetinių saldiklių vartojimas nesuteikia jokios ilgalaikės naudos mažinant suaugusiųjų ar vaikų kūno riebalų kiekį. Tyrimų rezultatai rodo, kad dėl ilgalaikio sintetinių saldiklių vartojimo gali atsirasti nepageidaujamas poveikis, pvz. padidėti II tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių (ŠKL) ligų ir suaugusiųjų mirtingumo rizika.

Rekomendacija taikoma visiems žmonėms, išskyrus asmenis, sergančius pirmo tipo cukriniu diabetu, ir apima visus sintetinius saldiklius, kurie neklasifikuojami kaip cukrus, neturi kalorijų, maistinės ir energinės vertės, yra pagamintuose maisto produktuose ir gėrimuose, arba parduodami vieni, skirti pridėti į maistą ar gėrimus. Įprasti sintetiniai saldikliai yra acesulfamas K, aspartamas, ciklamatai, sacharinas, sukralozė, steviolio glikozidas ir kiti.

Rekomendacija netaikoma mažo kaloringumo cukrams ir cukraus alkoholiams (polioliams), kurie yra cukrūs arba cukraus dariniai, turintys kalorijų ir todėl nėra laikomi sintetiniais saldikliais.

PSO gairės dėl sintetinių saldiklių yra dalis esamų ir būsimų sveikos mitybos gairių, kuriomis siekiama sukurti sveikos mitybos įpročius visą gyvenimą, pagerinti mitybos kokybę ir sumažinti lėtinių neinfekcinių riziką visame pasaulyje.

Ironiška, kad prieš dešimtmetį saldikliai buvo diabetu sergančių pacientų maistas, o dabar – “sveikuolių“. Atėjo laikas padėti tašką visiems sportininkų gėrimams be kalorijų, proteininiams batonėliams, įvairiausiems lieknėjimui skirtiems produktams, kurie šaukte šaukia “sveikuoliški“, nors visi be išimties yra gaminami su sveikatai nepalankiu komponentu sintetiniu saldikliu. 

Maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė knygoje „Sveiko maisto gamyba” apie saldiklius teigia: 

Saldiklių vartojimas vertinamas prieštaringai jau eilę metų, ypač sintetinių. Viena vertus, tai puikus būdas sumažinti pridėtinio cukraus kiekį racione, kita vertus, tyrimai rodo galimas neigiamas saldiklių vartojimo pasekmes.

1. Daugelis saldiklių t.y. sintetinių saldiklių ne veltui yra uždrausti organizuojant maitinimą Lietuvos ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose įstaigose (įskaitant net ir steviolio glikozidą E 960). Visas sąrašas draudžiamų ir leistinų saldiklių pateiktas žemiau. 
2. Valgant maistą, kurio sudėtyje yra saldiklių, juntamas saldus skonis, bet negaunama kalorijų, energijos ir maistinių medžiagų. Todėl noras valgyti gali ir suaktyvėti, o tai gali padidinti riziką persivalgyti bei priaugti svorio. 
3. Be viso to, saldiklių vartojimas gali turėti įtakos mikrobiotos disbalansui, kas taip pat gali padidinti nutukimo ar kitų lėtinių neinfekcinių ligų riziką.
4. Yra numatyti saugūs per parą suvartojamų saldiklių kiekiai. Tačiau saldiklių padauginti galima greičiau nei cukraus, nes daugeliui atrodo, kad saldikliai yra sveikesnis pasirinkimas. Be to, nėra žinomas saldiklių kiekis maisto produktuose, nes jis nėra nurodomas ant ženklinimo etikečių. 
5. Žvelgiant iš teigiamos pusės, galima sumažinti kalorijų kiekį maiste ir dantų ėduonies atsiradimo tikimybę.
6. Polioliai (maltitolis, eritritolis, ksilitolis ir t. t.) – cukraus alkoholiai, įvardijami kaip natūralūs saldikliai, nėra visiškai absorbuojami žarnyne. Jie gali sutrikdyti virškinimą, sukelti vidurių pūtimą ar net viduriavimą. 
7. Jei taikoma gydomoji mityba (pavyzdžiui, sergant I tipo cukriniu diabetu), gydytojui rekomendavus, saldikliai gali būti integruojami į mitybą. Tuomet pirmenybė dažniausiai teikiama natūralios kilmės saldikliams – polioliams.

Kokie saldikliai yra draudžiami?

Kokie saldikliai yra  leistini?

Kaip polioliai (angliavandenių alkoholiai) – natūralios kilmės saldikliai veikia mūsų sveikatą?

Polioliai gali būti dalinai, nevisiškai absorbuojami žmogaus žarnyno, dėl šios priežasties gali atsirasti šalutiniai efektai: vidurių pūtimas, viduriavimas. Ant ženklinimo etiketės bus užrašas:  „vartojant dideliais kiekiais gali turėti vidurius laisvinantį poveikį“. Taip pat, reikėtų žinoti, kad kiekvienas individualiai geba pasisavinti šiuos ilgų grandinių angliavandenius. Tai reiškia – šie saldikliai skirtingai veikia žmones, kažkam gali kelti cukrų, iššaukti insulino atsaką, o kitiems ne.

Maltitolis, sorbitolis ir ksilitolis gali iššaukti insulino atsaką tik per pusę mažesnį nei tai daro cukrus. Maltitolis ir sorbitolis taip pat gali turėti įtakos blogojo cholesterolio didėjimui.

E967 Ksilitolis – natūralus saldiklis, su maistine ir energine verte (apie 240 kcal/100 g produkto), dar vadinamas beržų cukrumi. Saldumu ir kaloringumu labai panašus į cukrų, teigiama, kad neturi įtakos cukraus kiekiui kraujyje. 10 kartų brangesnis už cukrų ir žarnyną veikia laisvinamai.

Populiarioji stevija – sveikatai nepalanku?

Netgi PSO rekomendacijose stevija, stevijos ekstraktas ir kiti jos produktai įvardijami prie nepalankių sveikatai. Lietuvoje vaikų ir dietiniame maitinime draudžiamas sintetinis saldiklis – steviolio glikozidas, bet stevijos augalas ar ekstraktas nedraudžiami. Tačiau iš dabartinių PSO rekomendacijų matome, kad ir šie produktai nėra rekomenduotini, nes neturi maistinės ir energinės vertės. 

Kaip atpažinti maistą su saldikliais?

Pirma, dažniausiai tokiame maiste nėra kalorijų, maistinės ir energinės vertės kaip pavyzdžiui –  gėrimuose. Antra, gali nebūti arba būti labai mažai cukrų, kas irgi gali kelti įtarimą, kad dalis cukraus pakeista saldikliu kaip pavyzdžiui – saldaus skonio jogurtuose. Trečia, prie maisto produkto pavadinimo (dažnai ne priekinėje pakuotėje, o galinėje) nurodomas užrašas: „su saldikliu“ arba „su saldikliais“. Jei maisto produkto gamyboje panaudotas ir cukrus, ir saldikliai, taip ir nurodoma: „su cukrumi ir saldikliu“. Ketvirta, jei skaitome sudėtį, joje bus nurodytas maisto priedas: saldiklis ir jo pavadinimas, arba saldiklio pavadinimas ir E numeris. Pavyzdžiui, saldiklis ksilitolis arba ksilitolis E967. 

Ar saldikliai tinkami lieknėjimui? 

Netrukus cukraus turėsime “atsiprašyti“ – ne cukrus yra didysis blogis, o  jo perteklius ir netinkami cukraus šaltiniai. Cukraus keitimas sintetiniais saldikliais nepalankus sveikatai, nepadeda sumažinti kūno svorio, o gali turėti net atvirkštinį efektą. Plačiau apie šias naujausias PSO gaires skaitykite čia: „PSO naujausiose gairėse pataria svorio kontrolei nenaudoti saldiklių be cukraus“. 

Pirmiausia, norint sumažinti kūno svorį reikia sureguliuoti mitybos rėžimą (valgyti reguliariai 3-5 kartus per dieną), subalansuoti valgomus patiekalus ir porcijas. Antra, saldaus skonio maisto vartojimą derėtų mažinti, nekeičiant cukraus į saldiklius, kad ir poliolius (taip pat neigiamai veikia mikrobiotą). Trečia, norint teigiamų sveikatos ir kūno svorio pokyčių būtina didinti daržovių ir kitų pilnos struktūros augalinės kilmės produktų vartojimą.  

Daugiau straipsnių šia tematika skaitykite čia: 

• R. Bogušienė: be cukraus su saldikliais – lygu sveika?
• Cukrus ir jo pakaitalai: ar brangesnis yra sveikatai palankesnis? 
• Ar tikrai saldikliai geriau nei cukrus? 
• Laida „Klauskite daktaro“. R. Bogušienė atskleidžia, ar cukrus tikrai didysis blogis?
• Laida „Klauskite daktaro“. Didžiausios maisto pramonės paslaptys: ar pikdami sveiką maistą iš tikrųjų sveikatai maitinamės?“