Kaip dietistė, kiekvieną dieną asmeninės mentorystės metu matau pacientų kraujo tyrimus. Ir pastebiu labai aiškią tendenciją: kas antras, o kartais ir kiekvienas atėjęs pacientas turi per mažas geležies atsargas – feritino trūkumą. Laboratorijos dažnai rašo „norma“ nuo 10 iki 300 µg/L moterims, vyrams – nuo 20 iki 300. Skaičius atrodo „normalus“, bet iš praktikos žinau: jeigu feritinas mažesnis nei 45 µg/L – tai jau geležies stoka. Ir žmogus ją jaučia – net jei tyrimo lapelyje nėra raudono ženkliuko. Kodėl feritino trūkumas šiandien įvardinamas kaip epidemija ir ką iš tiesų reiškia „normos“? Atsakau į svarbiausius klausimus, susijusius su geležies stoka. 

Kas yra feritinas? 

Feritinas – tai baltymas, saugantis geležį mūsų organizme. Jo pagrindinė užduotis – būti „sandėliu“, iš kurio organizmas gali paimti geležį, kai jos reikia hemoglobino gamybai ir kitoms funkcijoms. Feritino tyrimas yra vienas iš svarbiausių vertinant geležies atsargas, tačiau reikia žinoti, kad esant uždegimui jo kiekis kraujyje gali klaidinti.

Kokia savijauta, kai feritino lygis per žemas?

Feritinas yra pagrindinis organizmo geležies atsargų rodiklis. Kai jo trūksta, kūnas nebeturi pakankamai „žaliavos“ hemoglobino gamybai ir deguonies pernešimui, todėl kiekviena ląstelė gauna mažiau energijos.

Pacientas dažniausiai jaučia:

• Nuolatinį nuovargį ir energijos stoką – net po poilsio nėra jėgų, sunku pradėti ar tęsti kasdienę veiklą.
• „Prispaustumo prie žemės“ pojūtį – fizinis silpnumas, lėtesni judesiai, sumažėjusi ištvermė.
• Kognityvinius sunkumus – sunkiau susikaupti, prastėja atmintis, lėtėja mąstymas.
• Plaukų slinkimą ir nagų trapumą – ląstelės, atsakingos už plaukų ir nagų augimą, yra labai jautrios geležies trūkumui.
• Sausą, blyškią odą – dėl mažesnio kraujo prisotinimo deguonimi.
• Širdies ritmo pokyčius – greitesnį pulsą ar dusulį net nedidelio krūvio metu.
• Padidėjusį jautrumą šalčiui – sutrikusi termoreguliacija dėl lėtesnės medžiagų apykaitos.

Moterims, ypač turinčioms gausias menstruacijas, simptomai būna ryškesni: silpnumas dar labiau progresuoja mėnesinių metu, atsiranda galvos svaigimas ar net alpimo epizodai.

Ilgainiui, negydant žemo feritino, gali atsirasti ir geležies stokos anemija, kuri ne tik pablogina savijautą, bet ir didina širdies bei kraujagyslių, hormonų ir imuninės sistemos sutrikimų riziką.

Kodėl feritino trūkumas pavojingas ilgalaikėje perspektyvoje?

Geležis dalyvauja daugiau nei 200 fermentų veikloje ir yra būtina ne tik energijai gaminti, bet ir:

• Skydliaukės veiklai – be pakankamos geležies sutrinka hormonų sintezė.
• Imuninei sistemai – geležies trūkumas silpnina atsparumą infekcijoms.
• Nervų sistemai – dalyvauja dopamino, serotonino, mielino sintezėje, todėl trūkumas gali sukelti nerimą, depresijos simptomus, dėmesio ir atminties problemas.
• Detoksikacijos procesams – kepenų fermentai, atsakingi už toksinų skaidymą, priklauso nuo geležies.

Ilgalaikė stoka gali lemti lėtinio nuovargio sindromą, imuninės sistemos susilpnėjimą, hormonų disbalansą, psichikos sveikatos pablogėjimą.

Kodėl „normos“ tokios plačios?

Laboratorijos dažnai rašo „norma“ nuo 10 iki 300 µg/L moterims, vyrams – nuo 20 iki 300. Skaičius atrodo „normalus“, bet iš praktikos žinau: jeigu feritinas mažesnis nei 45 µg/L – tai jau geležies stoka. Ir žmogus ją jaučia – net jei tyrimo lapelyje nėra raudono ženkliuko. Laboratorijų ribos nustatomos statistiškai – pagal tam tikrą populiaciją, o ne pagal optimalios sveikatos poreikį. Kadangi feritinas kyla esant uždegimui, viršutinės ribos labai aukštos.

Tačiau apatinė riba 10 ar 20 µg/L – tai nėra sveikata, tai jau ryški geležies stoka. Moksliškai įrodyta, kad moterys, kurių feritinas mažesnis nei 50 µg/L, dažnai jaučia nuovargį ir visus kitus geležies trūkumo simptomus.

Kodėl šiandien tiek daug žmonių turi feritino trūkumą?

To priežastys gali būti ne tik sveikatai nepalankios mitybos ir gyvenimo būdo, genetinės, bet ir persirgtos ligos, lėtinio uždegiminio proceso pasekmės.

Pagrindinės žemo feritino priežastys

1. Gyvenimo būdas ir mityba

• Per mažai geležies turinčių produktų: raudonos mėsos, žuvies, kiaušinių.
• Per daug geležies pasisavinimą mažinančių gėrimų: kavos, juodos/žalios arbatos, kakavos – ypač jei geriamos su maistu.
• Per daug kalcio tuo pačiu metu kaip vartojami geležies turtingi produktai (pienas, jogurtas, kalcio papildai).
• Didelis fizinis krūvis (ypač ištvermės sportas) skatina didesnį geležies poreikį.
• Lėtinis stresas ir prastas miegas blogina regeneraciją, trikdo hormonų balansą, didina uždegimą.
• Trūkstant vitamino D, organizmas gali nepajėgti mobilizuoti geležies atsargų net vartojant papildus.Vitaminas D reguliuoja hepcidino gamybą – per daug hepcidino blokuoja geležies išlaisvinimą iš feritino.
• Be pakankamo vitamino C kiekio, net ir valgant daug geležies turinčių daržovių ar grūdų, pasisavinimas bus ribotas.Vitaminas C būtinas necheminės geležies (iš augalų) pavertimui į įsisavinamą formą. Rūkymas, alkoholis, stresas mažina vitamino C atsargas.

Plačiau apie mitybą, padedančią ir trukdančią geležies pasisavinimui: https://sveikataipalankus.lt/gelezis-ka-ir-su-kuo-valgyti-kad-jos-netruktu

2. Lėtinis uždegimas

• Lėtinės neinfekcinės ligos (diabetas, metabolinis sindromas, autoimuniniai sutrikimai) gali mažinti geležies įsisavinimą ir didinti jos netekimą.
• Per didelis cholesterolis, ypač MTL ir trigliceridai – rodo lėtinį uždegimą ar kepenų/medžiagų apykaitos sutrikimus, kurie blogina geležies panaudojimą.
• Gausios menstruacijos, vidinis kraujavimas – kraujo netekimas neužlaiko geležies sandėlyje.
• Prasirgus Covid-19, po vakcinacijų daliai žmonių gali sutrinkti geležies apykaita: net jei feritinas tyrimuose normalus, organizmas jo nepanaudoja. Be to, infekcija, uždegimas ir ilgesnis atsigavimas gali mažinti geležies prieinamumą audiniams.

3. Virškinimo sutrikimai

• Refliuksas, lėtinis gastritas, Helicobacter pylori infekcija mažina geležies pasisavinimą skrandyje.
• Celiakija, Krono liga, opinis kolitas ir kiti žarnyno uždegimai trukdo absorbcijai plonojoje žarnoje.
• Žarnyno mikrobiotos disbalansas gali bloginti tiek geležies įsisavinimą, tiek jos panaudojimą.

4. Genetiniai veiksniai gali lemti netipišką geležies pasisavinimą ar kaupimą.

Kodėl vien papildai ar injekcija ne visada padeda?

Jeigu priežastis nėra pašalinta – geležis ir vėl kris. Pavyzdžiui:

• jei yra lėtinis kraujavimas (pvz., gausios menstruacijos ar kraujavimas iš virškinamojo trakto),
• jei mityba nuolat skurdi geležimi,
• jei uždegiminės žarnos ligos ar infekcijos trukdo pasisavinimui, – net ir po injekcijos geležies atsargos greitai išeikvojamos.

Kaip pakelti feritiną (ir išlipti iš užburto rato)?

1. Rasti priežastį – pirmiausia išsiaiškinti, kodėl geležis krenta: kraujavimai, mityba, virškinimas, uždegimas, hormonų disbalansas.
2. Mityba – įtraukti daug cheminės geležies šaltinių: jautienos, veršienos, kalakutienos, sardinių, kiaušinių trynių. Derinti su vitamino C šaltiniais (bet ne vartoti papildomai „bet kaip“, kad neskatinti per didelio apetito).
3. Vengti pasisavinimą mažinančių įpročių – kavos/arbatos su geležies turinčiu maistu, kalcio papildų ar pieno produktų tuo pačiu metu.
4. Jei reikia – papildai ar injekcija – bet kartu su priežasties pašalinimu.
5. Stebėti progresą – pakartoti tyrimus po 2–3 mėn., vertinti ne tik feritiną, bet ir transferino saturaciją (TSAT), hemoglobiną, CRP (C-reaktyvusis baltymas).

Feritinas ir kiti svarbūs rodikliai: kaip juos teisingai interpretuoti

Vertinant geležies būklę, vien feritino nepakanka. Norint gauti tikslų vaizdą, reikia žiūrėti ir kitus rodiklius:

• Feritinas – pagrindinis geležies atsargų rodiklis. Mažas feritinas reiškia, kad „sandėliai“ tušti. Tačiau esant uždegimui (pvz., infekcijai, autoimuninei ligai), feritinas gali dirbtinai pakilti ir klaidinti.
• TSAT (transferino saturacija) – rodo, kiek procentų geležies pernešėjo transferino yra užpildyta geležimi. Jei TSAT <20 %, tai reiškia, kad prieinama geležis yra maža, net jei feritinas atrodo „normoje“.
• Hemoglobinas (Hb) – rodo, ar kraujas gali pernešti deguonį. Hemoglobinas krenta tik vėlyvoje geležies stokos stadijoje, todėl vien jo tyrimas geležies trūkumui nustatyti netinka.
• CRP (C-reaktyvusis baltymas) – uždegimo žymuo. Jei CRP >5 mg/L, feritino rezultatas gali būti netikslus, nes uždegimas jį pakelia nepriklausomai nuo tikrų atsargų.

Svarbu žinoti, kai feritinas <45 µg/L – tai ne „norma“, tai signalas, kad atsargos išeikvotos. Būtina suprasti, kad žmogaus organizme visuma ir tik papildant geležies atsargas papildais ar injekcijomis rezultato nebus arba bus trumpalaikis, būtina imtis kompleksinių veiksmų, nes gydymas turi būti ne tik „užpildyti atsargas“, bet ir sustabdyti nuolatinį jų netekimą.

Geležies atsargų sandėlio – feritino didinimas

1. Mityba ir gyvenimo būdas.
   Asmeninės mentorystės metu pereinama prie subalansuotos, reguliarios, saikingos ir įvairios mitybos, pašalinami geležies įsisavinimą trikdantys veiksniai bei sistemiškai gerinamas gyvenimo būdas (miegas, optimalus fizinis pajėgumas). Taip pat parenkami efektyvūs ir būtini maisto praturtintojai (papildai).
2. Virškinimo sistemos ir mikrobiotos gerinimas.
   Asmeninės mentorystės metu nuolat stebima savijauta ir sprendžiami virškinimo trakto sutrikimai: reguliuojamas tuštinimosi dažnumas, stebimas refliuksas (GERL), mažinamas pilvo pūtimas, parenkama mityba prie Helicobacter pylori infekcijos bei kitos problemos.
3. Lėtinio uždegimo mažinimas.
   Taikoma priešuždegiminė mityba ir gyvenimo būdas, koreguojamas kūno svoris, mažinamas cholesterolio disbalansas, reguliuojamas cukraus kiekis kraujyje. Visa tai padeda sumažinti lėtinį uždegimą, o rezultatai pasiekiami dirbant asmeninės mentorystės metu.

Feritino atstatymas – tai ne vien papildų klausimas, o visos organizmo sveikatos atkūrimas, todėl kviečiu tave į asmeninę mentorystę su manimi Raminta Bogušiene.