Kramtomoji guma daugeliui suaugusiųjų ir vaikų atrodo kaip nekaltas malonumas – ji padeda atgaivinti burnos kvapą, tariamai apsaugo dantis nuo karieso, o kartais ir malšina stresą. Portalo sveikataipalankus.lt įkūrėja, licencijuota dietistė Raminta Bogušienė įspėja, kad kramtomosios gumos sudėtyje yra daugybė dirbtinių medžiagų, kurios gali turėti neigiamą poveikį tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Dietistė dalinasi įžvalgomis kodėl kramtymo įprotis – ir kasdienis, ir intensyvus – gali būti ne toks jau nekaltas, kaip dažnai manoma.
Kramtomoji guma be cukraus – juk sveika!
Kramtomąją gumą perkame galvodami, kad ji sveikesnė, apsaugo dantis nuo karieso, suteikia malonų burnos kvapą, juk ji “BECUKRĖ”. Tačiau retai kas skaito mažiausiu įmanomu šriftu parašytą kramtomosios gumos sudėtį. O joje virš 15 E ženklu pažymėtų sudėtinių dalių: saldiklių, dažiklių, tirštiklių ir kt. priedų.
„Svarbu atsižvelgti į tai, kad dauguma kramtomųjų gumų yra praturtintos dirbtiniais saldikliais, dažikliais, emulsikliais ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Dauguma gumų gaminamos ne su cukrumi, o jų pagrindą sudaro sintetiniai saldikliai, tokie kaip aspartamas (E951), acesulfamas K (E950) ir kt. Anksčiau, tai buvo tik diabetikams skirti saldikliai, o dabar renkasi tie kas propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Todėl kviečiu pasigilinti plačiau, ar tikrai saldikliai sveikiau nei cukrus?!“ – sako R.Bogušienė. Atidžiai paskaitykite kramtomosios gumos sudėtį. Ar taip gali atrodyti maisto produkto sudėtis?“ – klausia dietistė Raminta Bogušienė.
Sudedamosios dalys:
Saldikliai E953, E420, E967, E951, E962, E950; kramtomosios gumos pagrindas, kvapiosios medžiagos, glajinė medžiaga E170, užpildas E341, drėgmę išlaikanti medžiaga E422, tirštiklis E414, emulsiklis SOJŲ lecitinas, dažiklis E171, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E500, glajinė medžiaga E903, antioksidantas E320, dažiklis E133.
Saldikliai – daugiau žalos nei naudos
Dietistė R.Bogušienė pastebi, kad kramtomosios gumos gamintojai dažnai pabrėžia, kad cukraus neturinti guma yra sveikatai palankesnė, nes nesukelia dantų ėduonies, nes yra be cukraus, tačiau toks saldumas dažnai pasiekiamas su sintetiniais saldikliais, kurie ne visada yra nekenksmingi.
Pavyzdžiui, aspartamas (E951) yra siejamas su galvos svaigimu, skausmais ir net regos bei klausos sutrikimais. Kai kuriems asmenims aspartamo vartojimas gali sukelti virškinimo trakto sutrikimus, pavyzdžiui, pilvo pūtimą ir diskomfortą. Šie saldikliai taip pat turi įtakos skonio receptoriams. Kadangi jie yra žymiai saldesni nei natūralus cukrus, ilgainiui vartotojai gali pradėti teikti pirmenybę tik itin saldžiam maistui, o tai gali padidinti ne tik svorio augimo, bet ir įvairių lėtinių ligų riziką. Saldiklis Ksilitolis įvardijamas kaip vienas iš natūralesnės kilmės saldiklių, jis žmogaus organizmui ir dantų emaliui būtų palankesnis (slopina bakterijų dauginimąsi, naikina jas), tačiau parduotuvėje su šiuo saldikliu pagamintą kramtomąją gumą rasti sudėtinga, jos reikėtų ieškoti specializuotose parduotuvėse. Tačiau derėtų nepamiršti natūralios kilmės saldikliai taip pat turi neigiamų pasekmių plačiau apie saldiklius skaitykite šį Ramintos Bogušienės straipsnį – spausti čia.
- Daugelis saldiklių t.y. sintetinių saldiklių ne veltui yra uždrausti organizuojant maitinimą Lietuvos ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose įstaigose (įskaitant net ir steviolio glikozidą E 960). Visas sąrašas draudžiamų ir leistinų saldiklių pateiktas žemiau.
- Valgant maistą, kurio sudėtyje yra saldiklių, juntamas saldus skonis, bet negaunama kalorijų, energijos ir maistinių medžiagų. Todėl noras valgyti gali ir suaktyvėti, o tai gali padidinti riziką persivalgyti bei priaugti svorio.
- Be viso to, saldiklių vartojimas gali turėti įtakos mikrobiotos disbalansui, kas taip pat gali padidinti nutukimo ar kitų lėtinių neinfekcinių ligų riziką.
- Yra numatyti saugūs per parą suvartojamų saldiklių kiekiai. Tačiau saldiklių padauginti galima greičiau nei cukraus, nes daugeliui atrodo, kad saldikliai yra sveikesnis pasirinkimas. Be to, nėra žinomas saldiklių kiekis maisto produktuose, nes jis nėra nurodomas ant ženklinimo etikečių.
- Žvelgiant iš teigiamos pusės, galima sumažinti kalorijų kiekį maiste ir dantų ėduonies atsiradimo tikimybę.
- Polioliai (maltitolis, eritritolis, ksilitolis ir t. t.) – cukraus alkoholiai, įvardijami kaip natūralūs saldikliai, nėra visiškai absorbuojami žarnyne. Jie gali sutrikdyti virškinimą, sukelti vidurių pūtimą ar net viduriavimą.
- Jei taikoma gydomoji mityba (pavyzdžiui, sergant I tipo cukriniu diabetu), gydytojui rekomendavus, saldikliai gali būti integruojami į mitybą. Tuomet pirmenybė dažniausiai teikiama natūralios kilmės saldikliams – polioliams.
Pasak R. Bogušienės galime daryti išvadą dėl kramtomosios gumos sudėties, jei renkatės gumą tik be cukraus rinktis ir ieškoti, kad guma būtų be sintetinių saldiklių.
Kramtymo poveikis virškinimo sistemai
Kramtant, skrandis pradeda išskirti skrandžio sultis, nes kramtymas – ženklas organizmui, kad atkeliauja maistas, kurį reikia virškinti. Jei guma kramtoma ilgiau, nuo per didelio skrandžio sulčių kiekio gali pradėti skaudėti skrandį. Ypač jei kramtoma nevalgius. Vėliau, pavalgius, skrandžio sulčių išsiskyrimas gali būti per mažas, todėl sutrinka virškinimas. Kramtomoji guma iš tiesų skatina seilių gamybą, o taip pat gali stimuliuoti skrandžio sulčių išsiskyrimą, nes kramtymo procesas siunčia signalą organizmui ruoštis maistui. Tačiau yra keletas aspektų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Seilių gamybos skatinimas: kramtant gumą, seilių liaukos suaktyvėja ir pagamina daugiau seilių, kas gali būti naudinga burnos sveikatai. Seilės padeda neutralizuoti rūgštis burnoje ir užkirsti kelią dantų gedimui. Todėl seilių gamybos skatinimas gali būti naudingas burnos higienai.
- Skrandžio sulčių sekrecija be maisto: kramtymas be realaus maisto sukelia signalą skrandžiui gaminti rūgštį ir virškinimo fermentus, nes organizmas tikisi, kad netrukus pateks maistas. Kai maisto nėra, skrandžio rūgštis gali pradėti dirginti skrandžio gleivinę, ypač jei guma kramtoma tuščiu skrandžiu. Dėl to per ilgas kramtymas gali sukelti diskomfortą arba net gastrito simptomus jautriems asmenims.
- Virškinimo sistema: kramtant gumą, dėl seilių ir skrandžio sulčių išskyrimo virškinimo sistema „įsijungia“, tačiau nesant maisto skrandyje, fermentų veikla ir rūgštis gali dirginti gleivinę ir neduoti jokios naudos virškinimui. Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali turėti neigiamą poveikį virškinimo sistemos veiklai.
Pasak R. Bogušienės, jei kramtoma guma, tai tik trumpą laiką ir po valgio. „Kramtymas – tiek vaikų, tiek suaugusiųjų atveju – taip pat skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, kas gali sukelti virškinimo problemų, jei guma kramtoma ilgą laiką ir ypač tuščiu skrandžiu. Skrandžio sultys išsiskiria pasiruošusios virškinti maistą, tačiau, kai maisto nėra, skrandis dirginamas, o tai gali sukelti skrandžio gleivinės pažeidimus ar skrandžio skausmus”, – sako R. Bogušienė.
Kramtymo poveikis žandikauliui ir sąkandžiui
Be to, intensyvus kramtymas gali pakenkti žandikauliui. „Jei guma kramtoma dažnai ar ilgą laiką, gali išsivystyti žandikaulio ir sąkandžio problemos. Suaugusieji, kurie kramtomąją gumą renkasi kaip atsipalaidavimo būdą, ilgainiui gali patirti žandikaulio raumenų pertempimą ar net migrenos priepuolius dėl nuolatinio raumenų įsitempimo,“ – apibendrina dietistė. Štai pagrindiniai poveikiai:
- Žandikaulio sąnario perkrova: ilgalaikis ar dažnas kramtymas sukelia papildomą krūvį žandikaulio sąnariui ir aplinkiniams raumenims. Tai gali sukelti smilkininio apatinio žandikaulio sąnario disfunkciją, pasireiškiančią skausmu, sąnario spragsėjimu, įtampa ar net galvos skausmais. Ypač jautriems žmonėms arba tiems, kurie jau turi žandikaulio problemų, dažnas kramtymas gali pabloginti situaciją.
- Raumenų įtampa ir skausmas: kramtymo procesas įtempia kramtomuosius raumenis, o per ilgas kramtymas gali sukelti veido raumenų nuovargį ir skausmą. Tai panašu į bet kokį kitą raumenų pervargimą, kai raumenys yra nuolat apkraunami, pavyzdžiui, sportuojant be poilsio pertraukų.
- Sąkandžio pokyčiai: jei kramtoma guma vienoje pusėje, ilgainiui gali pasireikšti dantų dilimas ar sąkandžio asimetrija. Nuolat kramtant vienoje pusėje, ši pusė gauna daugiau apkrovos ir gali pasikeisti dantų bei sąkandžio struktūra. Tokie pakitimai gali pakenkti sąkandžio balanso funkcijai ir netgi paveikti veido formą.
- Dantų dilimas ir plombų nusidėvėjimas: nuolatinis kontaktas tarp dantų ir kietos gumos gali ilgainiui pažeisti dantis, ypač jei naudojama kieta arba saldi guma. Dantys ir plombos gali greičiau dėvėtis, skilti arba atsirasti mikroįtrūkimų.
Rekomendacija: siekiant apsaugoti žandikaulį ir sąkandį, gumą kramtykite saikingai – idealiu atveju, tik trumpai po valgio, siekiant skatinti seilių išsiskyrimą, bet ne ilgesnį laiką. Jei kramtymas yra būtinas dėl kokių nors priežasčių, venkite vienpusio kramtymo, kad sumažintumėte riziką dantų ir sąkandžio asimetrijai.
Kramtoma guma mažina stresą?
Kramtomoji guma gali suteikti laikiną streso malšinimo jausmą, tačiau dažnas kramtymas taip pat gali turėti neigiamą poveikį, ypač jei tai tampa ilgalaikiu įpročiu, susijusiu su nervine sistema ir žandikaulio sveikata.
- Sensorinė stimuliacija: kramtymo procesas padeda atsipalaiduoti dėl sensorinės stimuliacijos, nes vienodi, ritmiški judesiai gali veikti raminančiai. Kai kuriems žmonėms tai padeda nukreipti dėmesį nuo streso ir sumažinti įtampą.
- Hormonų reguliacija: tyrimai rodo, kad kramtymas gali trumpam sumažinti kortizolio lygį, kuris yra vienas iš pagrindinių streso hormonų. Dėl šio poveikio kramtymas gali laikinai padėti jaustis ramiau ir gerinti nuotaiką.
Neigiami ilgalaikio kramtymo įpročio poveikiai nervų sistemai ir sveikatai
- Priklausomybės formavimas: kramtymas kaip streso mažinimo metodas gali sukelti psichologinę priklausomybę, kai asmuo pasąmoningai siekia gumos kaskart, kai patiria stresą. Ilgainiui tai gali tapti įpročiu, kai, vietoje kito sveikesnio streso mažinimo būdo, nuolat naudojamas tik kramtymas.
- Įtampa nervų sistemoje: ilgas ir dažnas kramtymas gali apkrauti trišakį nervą, kuris jungiasi prie žandikaulio ir veido raumenų. Dėl šios įtampos gali atsirasti nuolatinė įtampa galvoje, veide ir kakle, o tai gali pakenkti nervų sistemos pusiausvyrai ir sukelti galvos skausmus, raumenų įtampą ar net trigerio taškus.
- Sąlyginė nervų sistemos reakcija: jei kramtymas tampa pagrindine stresą mažinančia priemone, ilgainiui nervų sistema gali „priprasti“ prie šios veiklos kaip pagrindinio streso mažinimo būdo. Tai gali lemti situaciją, kai organizmas sunkiai prisitaiko prie kitų, potencialiai naudingesnių streso valdymo būdų, tokių kaip gilus kvėpavimas, meditacija ar judėjimas.
Siekiant išvengti ilgalaikių pasekmių, kramtykite gumą saikingai ir apsiribokite vos keliomis minutėmis, kai jaučiate poreikį sumažinti stresą. Geriau stengtis įtraukti įvairesnius stresą mažinančius metodus, kurie nekenkia raumenims ar nervų sistemai, pavyzdžiui, gilius kvėpavimo pratimus, trumpą pasivaikščiojimą ar meditaciją.
„Kramtomoji guma galėtų būti kramtoma retai ir tik labai trumpam. Rekomendacija: jei kramtote gumą, darykite tai saikingai – ggeriausia ne ilgiau kaip 2-5 minutes, viso 15 min. per dieną, ir venkite kramtymo tuščiu skrandžiu, kad išvengtumėte galimo skrandžio gleivinės dirginimo, taip pat būtina kramtyti abejomis pusėmis. Vis dėlto iš esmės tai bereikšmis produktas, kurio pliusai dažniausiai yra menami. Kramtomoji guma suteikia minimalias, trumpalaikes naudas, o su ja susijusios rizikos gali viršyti naudą,“ – pataria Raminta Bogušienė.
Kramtomosios gumos vartojimo minusai:
- Dirbtiniai saldikliai ir kiti maisto priedai. Sudėtis sveikatai nepalanki, daug maisto priedų ir blogiausia, kad dažniausiai 6 pirmos sudedamosios dalys – saldikliai.
- Sąkandžio ir žandikaulio problemos. Ilgai kramtant gumą galima sulaukti žandikaulio ar sąkandžio problemų.
- Poveikis virškinimui. Nors kramtoma guma gali skatinti virškinimo procesą, ji taip pat gali sukelti nereikalingą oro nurijimą, kas gali sukelti pilvo pūtimą ir nemalonų jausmą. Tai ypač aktualu tiems, kurie turi dirgliosios žarnos sindromą.
- Įpročio, priklausomybės formavimas. Nei viena priklausomybė neatneša ilgalaikės naudos žmogui.
- Emalio dilimas: nors pats kramtymas nesukelia reikšmingo dantų dėvėjimosi, tačiau jei gumoje yra kietų kristalų (pvz., kad suteiktų papildomą skonį ar tekstūrą), jie gali šiek tiek pažeisti dantų paviršių arba plombas.
Kramtomosios gumos vartojimo pliusai:
- Virškinimo skatinimas. Kramtant gumą, suaktyvinama seilių gamyba ir taip stimuliuojama skrandžio rūgšties gamyba, kas gali padėti ruošiantis maistui ar skatinant virškinimą. Tačiau, ar tikrai reikalingas toks dirbtinis virškinimo skatinimas?
- Gaivus kvėpavimas. Tai vienas iš pagrindinių kramtomosios gumos privalumų. Guma, ypač su pipirmėčių ar eukalipto skoniais, gali efektyviai pašalinti nemalonų kvapą po valgio, ypač jei valgėte stipriai kvepiančius produktus, kaip česnakai ar svogūnai. Jei žmogus sveikas ir dantys sveiki, natūraliai burnos kvapas yra gaivus.
- Dantų priežiūra. Cukraus neturinti kramtomoji guma gali padėti sumažinti dantų apnašų kiekį ir apsaugoti nuo dantų ėduonies. Kramtant gumą po valgio, skatinama seilių gamyba, kuri natūraliai valo dantis ir mažina rūgščių koncentraciją burnoje. Seilės taip pat prisideda prie mineralų, tokių kaip kalcis, pernešimo į dantis, kas padeda stiprinti emalį. Praskalauti burną su vandeniu po valgio, valgyti reguliariai, be užkandžiavimų nuolatinių.
- Gerina koncentraciją ir mažina stresą. Kai kurie tyrimai rodo, kad kramtymas gali padėti susikoncentruoti ir sumažinti įtampą. Kramtomoji guma veikia kaip smulkus fizinis užsiėmimas, kuris gali padėti nurimti stresinėse situacijose, taip pat gali būti susijęs su nedideliu kortizolio lygio sumažėjimu.